Europos Sąjungoje ekologiški produktai sertifikuojami pagal vienodas taisykles, galiojančias visose Bendrijos šalyse. Ekologijos sistemos esmė – nešališkos trečiosios šalies suteikiamas patvirtinimas (sertifikatas), įrodantis atitiktį ekologinės gamybos reikalavimams.
Ar žinojai?
Ekologiškų produktų gamintojus kasmet patikrina nešališka ir nepriklausoma institucija. Ką tikrina?
Pirkimus ir dokumentus: Ar naudojamos sėklos, trąšos ir pašarai atitinka ekologinės gamybos reikalavimus ir ar nenaudota jokia sintetinė chemija bei GMO.
Laukus ir pasėlius: Tikrinamos taikomos natūralios dirvožemio gerinimo priemonės, augalų būklė ir ar laukai yra saugiai nutolę nuo galimų taršos šaltinių.
Gyvūnų gerovę: Tikrinama, ar gyvūnai pakankamai būna lauke, kuo jie šeriami ir kaip užtikrinama jų sveikata, ar gydymui vaistai, įskaitant antibiotikus, naudoti tik teisės aktuose leidžiamais atvejais.
Atskyrimą gamyboje: Ar ekologiški ingredientai gamykloje atskiriami nuo įprastinių, ar prieš tai švariai išplauta įranga ir ar nenaudojami draudžiami priedai.
Kiekių atitiktį: Ar pagamintos produkcijos kiekiai atitinka panaudotų ar užaugintų žaliavų kiekį.
Gabenimo ir sandėliavimo sąlygas: Ar sandėliuose bei automobiliuose pakuotės išlieka sandarios, švarios ir griežtai atskirtos nuo neekologiškų prekių.
Mėginiai laboratoriniam ištyrimui: Prireikus imami augalų, produkcijos ar kitų objektų mėginiai, siekiant įsitikinti, kad juose nėra draudžiamų medžiagų likučių.
Visus reikalavimus, patikros žingsnius ir sąlygas nustato bendri Europos Sąjungos teisės aktai (reglamentas). Sertifikavimo įstaiga yra tik nepriklausoma kontrolės institucija – ji pati taisyklių nekuria, o tik nuosekliai tikrina, ar laikomasi ES reikalavimų.Ima
Ar žinojai?
Visa ekologiškų produktų tiekimo grandinė turi būti sertifikuota.
Ūkininkavimas: Kiekvienas ūkis privalo turėti sertifikatą, įrodantį, kad ūkyje laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų – naudojamos tinkamos sėklos, gyvūnai auginami pagal ekologinius reikalavimus, auginant nenaudojami sintetiniai pesticidai, trąšos ar GMO.
Perdirbimas: Maisto gamybos ir perdirbimo įmonės sertifikuojamos siekiant užtikrinti, kad gamybos metodai atitiktų ekologinės gamybos reikalavimus, ekologiški ingredientai būtų atskirti nuo įprastinių, o į produktų sudėtį nepatektų draudžiami priedai.
Logistika: Gabenant ir sandėliuojant ekologiški produktai turi būti apsaugoti nuo užteršimo, sumaišymo su neekologiškais produktais ir pakuočių pažeidimų.
Prekyba: Prekiaujant ekologiškais produktais užtikrinamas jų atsekamumas – galima nustatyti produkto kilmę visoje tiekimo grandinėje.
Tokia ekologinio sertifikavimo sistema suteikia pirkėjui visapusišką garantiją, kad jo pasirinktas maistas yra tikrai ekologiškas, saugus ir patikrintas kiekviename kelio etape – nuo lauko iki parduotuvės lentynos.
Ar žinojai?
Ekologinės gamybos sertifikatus išduodanti institucija turi įrodyti savo kvalifikaciją, o patikros procesus organizuoti pagal tarptautinį standartą ISO 17065.
Įstaiga turi įrodyti, kad turi nešališkumo ir nesuinteresuotumo užtikrinimo politiką bei tvarkas.
Sertifikavimo įstaiga negali konsultuoti veiklos vykdytojų, patarti, kokius produktus, ingredientus ar priemones naudoti, ar iš anksto patvirtinti jų sprendimų, nes turi išlikti nepriklausoma ir vėliau nešališkai įvertinti, ar jų sprendimai atitinka ekologinės gamybos reikalavimus.
Patikras atliekantys tikrintojai ir sprendimus priimantys ekspertai turi turėti reikiamą išsilavinimą, išmanyti ekologinės gamybos taisykles ir reguliariai kelti kvalifikaciją.
Įstaiga privalo turėti smulkiai aprašytas procedūras: kaip tikrinama, kaip imami mėginiai, kaip vertinami pažeidimai ir kt. Tai užtikrina, kad visi gamintojai vertinami vienodai.