STRAIPSNIAI

Lietuva turi galimybę ir erdvę skatinti ekologiją. Tereikia pradėti nuo savęs. Ir augintojui, ir pirkėjui. Būtina keisti požiūrį, galvoti apie ateitį, nes gamta per savo gyvavimą matė daugybę sukrėtimų, pokyčių, atšilimų, bet ji viską sutvarko pati. Sunkumus kelia ne gamta, o pats žmogus! Taip sako 44 metų bitininkas ekologas Laimonas Galvonas. Daugumai

„Turime rūpintis savo kūnu, kuris mus nešioja. Vaiko pagrindinis kūno pamatas formuojasi iki septynerių metų amžiaus, todėl manau, kad labai svarbu, ką jis valgo. O, be to, ir įpročiai formuojasi mums augant. Mokame didelius pinigus už daiktus, o geresniam maistui gailime, dėl to niekaip nesuprantu žmogaus. Net savo augintiniams bet

Susidomėjimas ir noras valgyti sveiką, ekologišką maistą Lietuvoje smarkiai didėja. Tačiau dauguma žmonių net nesuvokia ekologiško maisto išskirtinumo ir naudos, nežino netgi kaip jis turi būti žymimas. Su viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktore Virginija LUKŠIENE apie tai kalbasi Darius SĖLENIS. Pastaruoju metu juntama, kad vis daugiau žmonių domisi sveiku, ekologišku maistu.

Leidinio „Ūkininko patarėjas“ publikacija (parengta korespondentės Jolantos Kažemėkaitytės pagal „Ekoagros“ seminaro „Ekologiškas maistas. Jo ypatumai ir atpažinimo ženklai“ lektorės – tikrintojos-ekspertės Redos Butkevičiūtės pranešimą). Ženklas – žalias lapas Pasak seminaro pranešėjos, ekologinis ūkininkavimas – tai maisto gamybos būdas, vykdomas atsižvelgiant į aplinką. Jis tinka visų rūšių gaminiams, pavyzdžiui, vaisiams, daržovėms, mėsai, pienui, vynui, sūriui,

„Kai Lietuvoje atsirado mėsinė galvijininkystė, mes neturėjome didelės, gilios patirties ir istorijos. Tai ne itin buvo susiformavę ir prieškariniu laikotarpiu, o per sovietinį laikotarpį praktiškai nebuvo net galimybės. Tik atgavus nepriklausomybę atsirado didesnis ūkininkų supratimas apie mėsinę gyvulininkystę, ekologiją. Atsirado suvokimas, kad svarbu ne tik užauginti ir parduoti, bet ir