Ekologinė gamyba šiandien dar dažnai pristatoma kaip alternatyva. Tačiau renginio „Organic Summit 2025“ Kopenhagoje išvados kitokios – tai ne niša, tai sistema, kurios reikia visiems. Ir tai turi tapti norma, jei norime gyventi sveikoje, tvarioje ateityje.
Danija turi didžiausią pasaulyje ekologiškų produktų dalį rinkoje – per 11 proc. visų mažmeninių pardavimų. Daugiau kaip tūkstantis Kopenhagos viešųjų maitinimo įstaigų jau pasiekė apie 88 proc. žaliųjų (ekologiškų produktų) pirkimų.
Koks šios šalies sėkmės receptas?
Pirmiausia, valstybinė strategija. Dešimtmečius Danija kryptingai vysto nacionalinius planus, jungiančius tiek paklausą, tiek pasiūlą. Šiuo metu strategija glaudžiai siejama su ES tikslu iki 2030 m. pasiekti 25 proc. ekologiškai dirbamos žemės ir naujais BŽŪP instrumentais.
Kainų klausimas čia sprendžiamas kompleksiškai, o ne vien pirkėjo piniginės sąskaita. Viešojo maitinimo įstaigos kainų nekelia – jos kaip tik mažina švaistymą ir daugiau remiasi augaliniais patiekalais. Mažmena laiko ekologišką krepšelį strategine kategorija. Daug prisideda bendradarbiavimas. Valstybė, savivaldybės, ūkininkai, prekybininkai – visi dirba kaip viena orkestro dalis. Tik taip politika tampa realiais pokyčiais lentynose, valgyklose ir namų ūkiuose.
Valstybė per mokymus, tyrimus ir tikslinę paramą padeda ūkininkams mažinti savikainą. Vyksta nuoseklūs virtuvės darbuotojų mokymai, pirkimų modelių pritaikymas bei skaidrus procentinis matavimas naudojant ekologiško viešojo maitinimo ženklą.
Ekologinė gamyba – kaip šveicariškas peiliukas
„Vienas iš labiausiai man įsiminusių palyginimų buvo Connie Hedegaard (buvusi Europos klimato politikos komisarė) ekologinės gamybos apibūdinimas kaip šveicariško peiliuko“, – sako iš renginio Kopenhagoje grįžusi „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
Kodėl? Nes ekologinė gamyba nėra vienas įrankis vienai problemai. Tai kompleksinis sprendimas, sprendžiantis įvairius iššūkius – nuo klimato kaitos iki sveikos mitybos ir socialinės nelygybės. Ekologinė gamyba apsaugo dirvožemį ir biologinę įvairovę. Mažina vandens taršą ir klimato rizikas. Gerina gyvūnų gerovę. Suteikia vartotojui sveikesnį produktą. Užtikrina ūkininkui didesnį atsparumą krizėms. Stiprina kaimo bendruomenes.
Viešasis sektorius – nuo pavienių iniciatyvų iki nacionalinės strategijos
Kopenhagoje kasdien patiekiama 115 tūkst. ekologiškų patiekalų, o viešosiose virtuvėse apie 90 proc. produktų yra ekologiški. To pasiekta bendradarbiaujant ūkininkams, virtuvės darbuotojams ir savivaldybei.
Panašų modelį Lietuvoje jau pradėta diegti kai kurių savivaldybių darželiuose bei mokyklose, tačiau tai vis dar pavienės iniciatyvos. Jei tokia praktika taptų nacionaline strategija, poveikis rinkai ir visuomenės sveikatai būtų milžiniškas.
Ekologiniai regionai – vienas iš sprendimo būdų kaimų gyvybingumui išsaugoti
Kongrese buvo pristatytas Švedijos Siodermanlando (Sörmland) ekologinis regionas, kuriame bendradarbiauja ūkininkai, mokyklos, restoranai, verslai ir viešosios organizacijos. Rezultatas – stipresnė kaimo ekonomika, sveikesnė aplinka ir tvirtesnės bendruomenės.
„Tokio modelio Lietuvoje dar neturime, bet jis galėtų tapti sektinu pavyzdžiu regionams, ieškantiems būdų padėti įsitvirtinti jauniems ūkininkams ir išsaugoti gyvybingas bendruomenes“, – sako V. Andrulė.
Viešieji pirkimai – akivaizdus sprendimas
Pranešėjai iš Stokholmo, Niujorko ir Paryžiaus teigė: žalieji (ekologiškų produktų) viešieji pirkimai yra greičiausias būdas pasiekti sveikatos, ekonomikos ir tvarumo tikslų. Jie ne tik maitina miestiečius, bet ir remia kaimų gyvybingumą.
Lietuvoje viešasis sektorius dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje. Tačiau būtent čia slypi galimybė sukurti tvarią rinką mūsų ūkininkams.
Mokslas pasisako „už“ ekologinį ūkininkavimą
Ekspertų grupė pabrėžė mokslinius įrodymus: ekologinis ūkininkavimas teigiamai veikia dirvožemį, vandenį, klimatą, gyvūnų gerovę ir užtikrina didesnį atsparumą krizei.
Be to, pateikti pavyzdžiai iš karo nualintų regionų, rodantys, jog ekologiniai ūkiai yra lankstesni ir geriau prisitaiko prie ekstremalių sąlygų.
Kooperacija – išlikti leidžianti jėga
„Kooperacija – ne tik modelis, tai mąstysena“, – kongrese pabrėžė Søren Søndergaard (Danijos žemės ūkio ir maisto taryba). Danijoje ūkininkų kooperatyvai padeda užtikrinti efektyvumą, sąžiningą kainodarą ir tvarią plėtrą.
Tą patvirtino ir pavyzdžiai iš Afrikos: Tanzanijoje, remiant kooperatyvams, daugiau nei 15 tūkst. šeimos ūkių perėjo prie ekologinio ūkininkavimo. Rezultatas – 20 proc. didesnės pajamos, 30 proc. didesnė produkcijos paklausa ir didesnis socialinis atsparumas.
Tai, kad 2025-ieji paskelbti Tarptautiniais kooperatyvų metais, taip pat yra pripažinimas, jog ši forma yra vienas svarbiausių darnaus vystymosi įrankių.
Pokyčių nebus, jei nesuformuluosime tikslų ir nesukursime politikos jiems pasiekti
Kaip teigė Jan Plagge (organizacijos „IFOAM Organics Europe“ prezidentas), tikslai yra būtini, o ES reglamentai gali tapti unikaliu pranašumu, jei bus paprastesni ir labiau suderinti su ekologinės gamybos praktikomis.
„Laiko nebeliko. Turime padaryti ekologinę gamybą numatytąja praktika, o ne prabangos pasirinkimu,“ – savo kalboje pabrėžė Philip Lymbery, „Compassion in World Farming“ vadovas. Jis priminė „Vienos sveikatos“ (angl. One Health) principą: žmonių, gyvūnų ir planetos sveikata yra neatsiejama.
Išvados ir Lietuvos perspektyvos
Lietuvoje turime daugiau nei 250 tūkst. ha sertifikuotos ekologinės žemės, tačiau ekologiškų produktų dalis rinkoje išlieka ypač maža.
„Ūkininkai, su kuriais dirbame, dažnai klausia, ar bus rinkos poreikis. Mano atsakymas po šio renginio būtų – taip, jei viešasis sektorius prisiims pagrindinį vaidmenį, o valstybės politika bus nuosekli, – sako „Ekoagros“ direktorė. – Grįžtu iš Kopenhagos su aiškiu jausmu: ekologija nebėra niša. Tai – ateities standartas, kai politika, rinka ir visuomenė juda ta pačia kryptimi.“
„Receptai“ Lietuvai. Viešasis maitinimas gali tapti pokyčio varikliu. PVM lengvatos galėtų padaryti ekologiškus produktus prieinamus visiems. Kooperatyvai gali užtikrinti tiekimo stabilumą. O švietimas stiprina pasitikėjimą ekologinės gamybos ženklu.
Parengta pagal „Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės ataskaitą iš renginio Kopenhagoje